<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Psichologija kitaip</title>
	<atom:link href="https://www.psichologijakitaip.lt/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://www.psichologijakitaip.lt/</link>
	<description>Pažink save labiau ir atrask kliūtis, trukdančias suklestėti tiek finansuose, tiek santykiuose.</description>
	<lastBuildDate>Sat, 25 Jul 2026 08:27:52 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.1.5</generator>

<image>
	<url>https://www.psichologijakitaip.lt/wp-content/uploads/2021/01/cropped-400-x-100-permatomas-fonas-PNG-1-32x32.png</url>
	<title>Psichologija kitaip</title>
	<link>https://www.psichologijakitaip.lt/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Moteriškumo veidai: Atrask savo archetipinę moterį</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/moteriskumo-veidai-atrask-savo-archetipine-moteri/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 13 May 2025 06:58:29 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Renginiai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=3306</guid>

					<description><![CDATA[<p> Lapkričio 14 d. 10-18 val Tai renginys moterims, norinčioms pažinti savo tikrąjį moteriškumą ir suprasti, kaip vidiniai archetipai atsispindi kasdienėje veikloje, santykiuose ir savęs suvokime. Kartu tyrinėsime, kokia moteris esu iš tikrųjų, kokia stengiuosi būti ir kokią parodau pasauliui. Tai kvietimas atrasti savo autentišką moteriškumo veidą ir įgalinti jį kasdienybėje. Renginį vesiu aš, Jolita, individualiosios [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/moteriskumo-veidai-atrask-savo-archetipine-moteri/">Moteriškumo veidai: Atrask savo archetipinę moterį</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[		<div data-elementor-type="wp-post" data-elementor-id="3306" class="elementor elementor-3306" data-elementor-post-type="post">
						<section class="elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-348baca2 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default" data-id="348baca2" data-element_type="section" data-e-type="section">
						<div class="elementor-container elementor-column-gap-default">
					<div class="elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-1f546536" data-id="1f546536" data-element_type="column" data-e-type="column">
			<div class="elementor-widget-wrap elementor-element-populated">
						<div class="elementor-element elementor-element-2495ef35 elementor-widget elementor-widget-text-editor" data-id="2495ef35" data-element_type="widget" data-e-type="widget" data-widget_type="text-editor.default">
				<div class="elementor-widget-container">
									<p class="wp-block-heading"><strong><img decoding="async" class="emoji" role="img" draggable="false" src="https://s.w.org/images/core/emoji/17.0.2/svg/1f4c5.svg" alt="&#x1f4c5;" /> Lapkričio 14 d. 10-18 val</strong></p><p>Tai renginys moterims, norinčioms pažinti savo tikrąjį moteriškumą ir suprasti, kaip vidiniai archetipai atsispindi kasdienėje veikloje, santykiuose ir savęs suvokime. Kartu tyrinėsime, kokia moteris esu iš tikrųjų, kokia stengiuosi būti ir kokią parodau pasauliui. <strong>Tai kvietimas atrasti savo autentišką moteriškumo veidą ir įgalinti jį kasdienybėje.</strong></p><p>Renginį vesiu aš, Jolita, individualiosios psichologijos konsultantė, „Mindfulness“ mokytoja ir šiuolaikinės psichosomatikos praktikė. Gilinuosi į fenomenologinę šeimos konsteliaciją ir mane ypač domina K. G. Jungo archetipų teorija, padedanti atskleisti archetipinius žmogaus elgesio modelius.</p><p><strong>Renginio kaina 75 eur/asm.</strong> (pietūs įskaičiuoti)<br /><strong>Renginio kaina + nakvynė 110 eur/asm.</strong></p>								</div>
				</div>
					</div>
		</div>
					</div>
		</section>
				<section class="elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-67d9d76 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default" data-id="67d9d76" data-element_type="section" data-e-type="section">
						<div class="elementor-container elementor-column-gap-default">
					<div class="elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-e4bad4c" data-id="e4bad4c" data-element_type="column" data-e-type="column">
			<div class="elementor-widget-wrap elementor-element-populated">
						<div class="elementor-element elementor-element-def78a2 elementor-align-justify elementor-widget elementor-widget-button" data-id="def78a2" data-element_type="widget" data-e-type="widget" data-widget_type="button.default">
				<div class="elementor-widget-container">
									<div class="elementor-button-wrapper">
					<a class="elementor-button elementor-button-link elementor-size-sm" href="https://www.psichologijakitaip.lt/paslauga/moteriskumo-veidai-atrask-savo-archetipine-moteri/">
						<span class="elementor-button-content-wrapper">
									<span class="elementor-button-text">Pirkti bilietą į renginį</span>
					</span>
					</a>
				</div>
								</div>
				</div>
					</div>
		</div>
					</div>
		</section>
				</div>
		<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/moteriskumo-veidai-atrask-savo-archetipine-moteri/">Moteriškumo veidai: Atrask savo archetipinę moterį</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Savaitgalio paketas „Archetipai ir autentiškumas“</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/savaitgalio-paketas-archetipai-ir-autentiskumas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 07 Jan 2025 11:57:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Renginiai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=2826</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pajusk savo vidinius archetipus ir atrask jų įtaką kasdieniam gyvenimui Pagrindinis tikslas: Suteikti erdvę gilesniam savęs pažinimui per archetipų tyrinėjimą, išgryninti savo stiprybes, iššūkius ir gyvenimo vaidmenis bei atrasti balansą tarp skirtingų savo dalių. Programa: Penktadienis – Archetipų pažinimo įvadas 16:00 – 18:00 &#124; Atvykimas ir įsikūrimas 18:30 &#124; Susipažinimo ratas 19:30 &#124; Vakarienė prie laužo [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/savaitgalio-paketas-archetipai-ir-autentiskumas/">Savaitgalio paketas „Archetipai ir autentiškumas“</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><em>Pajusk savo vidinius archetipus ir atrask</em><em> jų įtaką kasdieniam gyvenimui</em></p>
<p><strong>Pagrindinis tikslas:</strong><br />
Suteikti erdvę gilesniam savęs pažinimui per archetipų tyrinėjimą, išgryninti savo stiprybes, iššūkius ir gyvenimo vaidmenis bei atrasti balansą tarp skirtingų savo dalių.</p>
<h5>Programa:</h5>
<h6><strong><br />
Penktadienis – Archetipų pažinimo įvadas</strong></h6>
<p>16:00 – 18:00 | Atvykimas ir įsikūrimas<br />
18:30 | Susipažinimo ratas<br />
19:30 | Vakarienė prie laužo<br />
21:00 | „Mano gyvenimo vaidmenys“ – lengva vakaro refleksija</p>
<h6><strong>Šeštadienis – Archetipų tyrinėjimas ir kūryba</strong></h6>
<p>8:00 | Rytinė mankšta gamtoje<br />
9:00 | Subalansuoti pusryčiai<br />
10:00 | Miško terapija.<br />
12:00 | „Mano asmeniniai archetipai“ praktika<br />
13:30 | Sveikos gyvensenos pietūs<br />
15:00 | Archetipų šešėliai ir šviesos<br />
17:00 | Laisvas laikas: pasivaikščiojimas, ramybė gamtoje<br />
19:00 | Vakarienė<br />
20:30 | Vakaro ratas: Archetipų dialogas</p>
<h6><strong>Sekmadienis – Archetipų integracija</strong></h6>
<p>8:30 | Rytinė meditacija „Vidinio herojaus kelias“<br />
9:30 | Pusryčiai<br />
11:00 | Kūrybinės dirbtuvės: „Mano archetipų žemėlapis“<br />
13:00 | Pietūs<br />
14:00 | Atsisveikinimo ratas: Kokį archetipą pasiimu su savimi?<br />
15:00 | Išvykimas</p>
<h5><strong>Į paketą įskaičiuota:</strong></h5>
<ul>
<li>2 nakvynės jaukiuose kambariuose</li>
<li>3 kartų maitinimas + užkandžiai</li>
<li>Archetipų praktikos, miško terapija, kūrybinės dirbtuvės ir meditacijos</li>
<li>Asmeninių įžvalgų ir refleksijų užrašai</li>
</ul>
<h5><strong>Kodėl verta dalyvauti?</strong></h5>
<ul>
<li>Atraskite savo pagrindinius archetipus ir jų įtaką kasdieniam gyvenimui</li>
<li>Supraskite savo vidinius konfliktus ir potencialą</li>
<li>Išmokite, kaip balansuoti skirtingas savo dalis ir augti per sąmoningumą</li>
<li>Pasinerkite į kūrybą, gamtą ir prasmingas refleksijas</li>
</ul>
<p><strong>Kaina: 269,00 eur<br />
</strong><strong>Rezervuokite vietą ir leiskitės į archetipų kelionę – atraskite naujus savo vidinio pasaulio sluoksnius!</strong></p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/savaitgalio-paketas-archetipai-ir-autentiskumas/">Savaitgalio paketas „Archetipai ir autentiškumas“</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Tiesa gali būti žiauri</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/tiesa-gali-buti-ziauri/</link>
					<comments>https://www.psichologijakitaip.lt/tiesa-gali-buti-ziauri/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 06 Jul 2022 15:48:42 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Uncategorized]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=2156</guid>

					<description><![CDATA[<p>„Jūs esate žiauri“, – šluostydama ašaras ir juokdamasi vienu metu sako man klientė. Su vidine šypsena žiūriu jai į akis, nes žinau, kad ne aš esu žiauri, o tiesa, kurią ji pajautė ir suvokė. Suprantu, kad prieš save matau drąsią moterį, degančią nekantrumu išsivaduoti iš iliuzijų pasaulio, ir jai tai pavyksta. Kitos klientės reaguoja santūriau – [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/tiesa-gali-buti-ziauri/">Tiesa gali būti žiauri</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[		<div data-elementor-type="wp-post" data-elementor-id="2156" class="elementor elementor-2156" data-elementor-post-type="post">
						<section class="elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-943636c elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default" data-id="943636c" data-element_type="section" data-e-type="section">
						<div class="elementor-container elementor-column-gap-default">
					<div class="elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-b14aafa" data-id="b14aafa" data-element_type="column" data-e-type="column">
			<div class="elementor-widget-wrap elementor-element-populated">
						<div class="elementor-element elementor-element-4617eac elementor-widget elementor-widget-text-editor" data-id="4617eac" data-element_type="widget" data-e-type="widget" data-widget_type="text-editor.default">
				<div class="elementor-widget-container">
									<p>„Jūs esate žiauri“, – šluostydama ašaras ir juokdamasi vienu metu sako man klientė. Su vidine šypsena žiūriu jai į akis, nes žinau, kad ne aš esu žiauri, o tiesa, kurią ji pajautė ir suvokė. Suprantu, kad prieš save matau drąsią moterį, degančią nekantrumu išsivaduoti iš iliuzijų pasaulio, ir jai tai pavyksta. Kitos klientės reaguoja santūriau – „jūs viską apvertėte aukštyn kojomis“, „išvertėte į kitą pusę“ (kalba apie sugriautus įsitikinimus, pasikeitusį požiūrį), o vėliau dėkoja už vykstančius „stebuklus“.</p><p>Sutinku, kad pamatyti ar suvokti tiesą, kuri negailestingai išsklaido turėtas iliuzijas, gana žiauru. Klientė pasijaučia tarsi nuoga prieš save pačią ir mane. Tačiau manęs tai nestebina, aš tokių nuogų mačiau jau ne vieną. Ir tai, prisipažįstu, vienas gražiausių vaizdų: nustebęs žvilgsnis, ašaros ir juokas viename, atsipalaidavimas ir šypsena.</p><h2>Iliuzijų pasaulis</h2><p>Saugiame iliuzijų pasaulyje su vidiniu melu mes išmokstame gyventi, prisitaikyti, o melą pateisiname deklaruodami kaip tiesą, kuria ir kitus bandome įtikinti. Taip elgiamės dėl išgyvenimo instinkto, vengdami bet kokios grėsmės sau, tikėdami iliuzija, jog taip jos išvengsime. Tačiau grėsmė mums kvėpuos į nugarą nuolatos, jeigu pasirinksime gyventi vidiniame mele, nes garantuotai atsiras žmonių, kurie mums stengsis atskleisti tiesą. Tie, kurie nepatiki mūsų melu, „bado“ mums į skaudžias vietas savo elgesiu ir žodžiais. Suprantama, tie žmonės mums nepatinka, kelia pyktį ir nervina.</p><p>Tai gali būti mokytoja, pastebėjusi, kad Jūsų vaiko elgesys agresyvus, galbūt dėl problemų namuose? „Ne, ne, ne, pas mus viskas gerai, tai mokykloje netvarka.“ Arba draugė, atsargiai užsimenanti, jog Tavo vyrą matė su kita moterimi. „Kaip ji gali skleisti tokias kalbas? Greičiausiai iš pavydo. Kokia ji man draugė!“ O gal vaikas negailestingai išrėžia, kad jo nemylite, bet ir jis Jūsų nekenčia. „Aš viską jam atidaviau, visas jo užgaidas pildau, o jis, nedėkingasis, nevertina mano pasiaukojimo ir meilės.“ Darbdavys vis priekaištauja dėl to, kaip atlieku pavestus darbus. „Jam visada negerai&#8230; Jis nepakenčiamo charakterio! Manęs jis tiesiog nemėgsta.“ Nors tokios situacijos kasdienės, bet būtent jos kelia grėsmę saugumui, meilei, pripažinimui ir didina vidinę įtampą. Iš kitos pusės, tai labai svarbūs žmonės, kurie ne tik sklaido melą, bet ir rodo mūsų vidinių konfliktų temas.</p><h2>Evoliucijos kelias</h2><p>Dažnai pagalvoju, jeigu žmogus turėtų drąsos ir išminties pasižiūrėti atidžiau ir giliau į konfliktines situacijas, jam pavyktų save suvokti kaip viso to kūrėją. Tuomet jis, pasitelkęs vidinius išteklius, kaip kūrėjas gali keisti scenarijų. Tiesoje slypi visa jėga, kūrybiškumas ir energija.</p><p>Ir dar. Klaidinga manyti, kad išsprendus vieną ar kelis gyvenimo uždavinius viskas stos į vietas ir gyvenimas bus gražus iki mirties. Galbūt kuriam laikui bus gera ir ramu gyventi. Bet gyvenimo tėkmė atneša naujus žmones, naujas situacijas, kuriose vėl susiduriama su savo kitomis nepažintomis ar nepriimtomis esybės dalimis. Ir vėl tęsiamas savęs pažinimo procesas, kuris neišvengiamai keičia sąmonės lygmenis. Toks žmogaus evoliucijos kelias. </p><h2>Reikia drąsos savęs pažinimui</h2><p>Suprantu, kodėl daugelis renkasi melo ir kančios kelią, arba iliuzijų pasaulį, – tiesą pakelti gali tik stiprus ir emociškai pasirengęs žmogus ar tas, kuris yra gilioje „duobėje“ ir nebeturi  jau ko prarasti.</p><p>Eidama per šias patirtis kartu su klientėmis, aš taip pat pamačiau tiesą, svarbią man kaip psichologijos konsultantei, kuri mane išlaisvino. Jau išsisklaidė mano idealioji vizija, kurią dabar vadinu tiesiog iliuzija, kad galiu padėti kiekvienam, kuris kreipiasi. Dabar nebeprisiimu atsakomybės, jeigu žmogus neišsprendžia savo uždavinio ar neranda atsakymo į savąjį klausimą. Jeigu neranda atsakymo, vadinasi blogai ieško, jeigu neišsprendžia problemos, greičiausiai yra antrinė nauda.</p><p>Jau kuris laikas labai aiškiai suvokiu, kad „kiekvienam savas laikas“ – kiekvienas renkasi, ar nori gyventi iliuzijų pasaulyje, ar nenori. Lygiai taip pat kiekvienas turi teisę matuotis ir nustatyti savo kančios ribas.</p><p>Realybės vaizdas dažniausiai skausmingas, bet iš patirties žinome, kad pats skausmas nėra pavojingas gyvybei, jį reikia išgyventi, tik po to jis išnyksta.</p><p>Kviečiu <strong><a href="https://www.psichologijakitaip.lt/psichologinis-portretas/">PSICHOLOGINIO PORTRETO</a> </strong>konsultacijai, patyrinėsime sąmonės ir pasąmonės konfliktą ir kaip į tai reaguoja Jūsų kūnas.</p>								</div>
				</div>
					</div>
		</div>
					</div>
		</section>
				</div>
		<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/tiesa-gali-buti-ziauri/">Tiesa gali būti žiauri</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://www.psichologijakitaip.lt/tiesa-gali-buti-ziauri/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pasąmonės galia</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/pasamones-galia/</link>
					<comments>https://www.psichologijakitaip.lt/pasamones-galia/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 15 Aug 2021 19:46:17 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Uncategorized]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=2050</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kas su mumis vyksta dabar, priklauso nuo mūsų reakcijos, o reaguojame taip, kaip kažkada praeityje. Praeitis daro įtaką dabarčiai. Nesvarbu, kad dabar sąmoningas protas kviečia mus į situacijas reaguoti kitaip, išmintingiau, kad nekeltume įtampos nei sau, nei kitiems. Kita proto dalis nepastebimai kontroliuoja mūsų elgesį iš pasąmonės gelmių ir ne taip, kaip norėtume. Tad susidaro [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/pasamones-galia/">Pasąmonės galia</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Kas su mumis vyksta dabar, priklauso nuo mūsų reakcijos, o reaguojame taip, kaip kažkada praeityje. Praeitis daro įtaką dabarčiai. Nesvarbu, kad dabar sąmoningas protas kviečia mus į situacijas reaguoti kitaip, išmintingiau, kad nekeltume įtampos nei sau, nei kitiems. Kita proto dalis nepastebimai kontroliuoja mūsų elgesį iš pasąmonės gelmių ir ne taip, kaip norėtume. Tad susidaro vidinis sąmonės ir pasąmonės konfliktas.</p>
<h3>Kūno atmintis</h3>
<p>Ne tik protas mena viską, ką teko patirti. Mūsų kūnas taip pat prisimena kiekvieną įtampos akimirką, stipriai išgyventą jausmą ar patirto smurto skausmą. Kūnas kaupia tiek įtampą, tiek išgyvenimus, laiko juos savyje, tarsi nebereikalingus daiktus, sugrūstus į palėpę. Būtent dėl šio turto pastangos gyventi kitaip dažnai nueina perniek, neįvyksta tai, ko norėtųsi, kad būtų geriau, sočiau, ramiau, laimingiau, kaip ir perpildytoje palėpėje neįmanoma laisvai judėti ir kvėpuoti, lengvai ką nors rasti, greitai viską sutvarkyti. Nepavykę mūsų užmojai, sugriuvę optimistiniai planai, nepasitvirtinęs siekis tapti geresniam – visa tai tik parodo, kaip stipriai veikia iš pasąmonės kylančio proto ir viską menančio kūno duetas, kuris impulsyviai reaguoja į situacijas bei gyvenimo įvykius. Vis taip pat kaip kažkada buvo išmokta, o ne taip, kaip dabar mes norėtume. Ir viską gadina&#8230;</p>
<p>Kuo mažiau mūsų proto ir kūno atmintis sukaupusi skaudžių patirčių, tuo mažiau patiriame skaudžių išgyvenimų būdami jau suaugę. Jeigu vaikystėje buvo daug meilės, juoko, nuoširdumo, tai ir suaugus bus viso to pakankamai. Tačiau, deja, gali būti ir atvirkščiai.</p>
<h3>Kūnas kaupia patirtis</h3>
<p>Gaila, bet iš slogių jausmų, sukeltų kritiškų žodžių, nusivylimo, pažeminimo, patyčių, smurto, nėra išaugama kaip iš vaikiškų drabužėlių ir nėra išmokstama liautis juos jausti. Žmogus auga kartu su jais ir visai nesvarbu, kad suaugęs išeina iš aplinko, kurioje augo, bet tuos jausmus atsineša į savo naują savarankišką gyvenimą. Jie niekus nedingsta ir nuolat reikalauja dėmesio, juos reikia „maitinti“, todėl žmogus nesąmoningai prisitraukia į savo gyvenimą situacijas (smurtą, patyčias, išdavystes, nepagarbą), kurios patvirtina tų jausmų reikšmingumą.</p>
<p>Pavyzdžiui, mergina augo su mama, kuri jos niekada negirdavo, o nuolatos kritikuodavo. Merginą beveik visąlaik buvo persmelkęs „žioplės“ (ji pati taip sako) pojūtis: ji nieko nemoka padaryti gerai, o susijaudinusi dažnai pargriūna, „susipina kojos“. Jos sutuoktinis yra labai puikus, daug pasiekęs karjeroje, ją mylintis, tačiau šalia jo ji jaučiasi „žiopla“. Ji „maitina“ žemos savivertės jausmą, gyvendama su žmogumi, kuris yra už ją pranašesnis, o kūnas labai dažnai patiria smulkias traumas dėl jos tariamo „žioplumo“.</p>
<p>Kita moteris buvo gavusi nemažai beržinės košės nuo tėvo ir pyko ant mamos, kad jos negynė. Tačiau šiandien ji negeba pasipriešinti vyrui, kuris naudoja psichologinį smurtą prieš jų sūnų, o bejėgystės jausmas, iš vaikystės atkeliavęs iki pat brandos, kaip legalų pasiteisinimą dėl silpnumo siunčia jai anemiją (kraujo ligą).</p>
<h3>Kūno ir sielos draugystė</h3>
<p>Kūnas ir siela, kaip du geriausi draugai, vienas kitą supranta ir papildo, sužaloja ir pagydo. Tiesiausias kelias į išsilaisvinimą nuo nepageidaujamų reakcijų ir nemalonių jausmų yra sugrįžti į tas situacijas ir iš naujo išgyventi tuos jausmus, panirti į tą skausmą, išjausti ir paleisti. Po tokios patirties protas atsipalaiduoja, o įtampa per kūno pojūčius išsisklaido ir išsilaisvina palikdama lengvumo pojūtį. Nuo to momento nei prisiminimai, nei besikartojančios panašios situacijos nebebus tokios skaudžios, todėl ir reakcija bus pasikeitusi.</p>
<p>Kviečiu <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/psichologinis-portretas/">PSICHOLOGINIO PORTRETO</a> konsultacijai, patyrinėsime sąmonės ir pasąmonės konfliktą ir kaip į tai reaguoja Jūsų kūnas.</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/pasamones-galia/">Pasąmonės galia</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://www.psichologijakitaip.lt/pasamones-galia/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ką matome veidrodyje?</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/ka-matome-veidrodyje/</link>
					<comments>https://www.psichologijakitaip.lt/ka-matome-veidrodyje/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 15 Aug 2021 18:54:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Uncategorized]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=2044</guid>

					<description><![CDATA[<p>„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?“. Veikiausiai pamename šį klausimą iš pasakos, kuriame tarsi užkoduotas kiekvieno žmogaus nuolatinis noras gerai jaustis ir būti laimingam matant savo atspindį veidrodyje. Mūsų kasdienybę tikriausiai sunku įsivaizduoti be veidrodžio. Į jį vis žvilgčiojame norėdami pamatyti, kaip atrodome, ar viskas gerai su mūsų išore, išvaizda. Vieniems jis tarsi geriausias draugas [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/ka-matome-veidrodyje/">Ką matome veidrodyje?</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?“. Veikiausiai pamename šį klausimą iš pasakos, kuriame tarsi užkoduotas kiekvieno žmogaus nuolatinis noras gerai jaustis ir būti laimingam matant savo atspindį veidrodyje.</p>
<p>Mūsų kasdienybę tikriausiai sunku įsivaizduoti be veidrodžio. Į jį vis žvilgčiojame norėdami pamatyti, kaip atrodome, ar viskas gerai su mūsų išore, išvaizda. Vieniems jis tarsi geriausias draugas ir patarėjas. Kitiems – negailestingas kritikas. Dar kitiems – nevertas dėmesio „tuštybių mugės“ elementas.</p>
<p>Veidrodis atspindi viską, kas vyksta aplinkui. Jeigu atspindys mūsų netenkina, žinome, ką turime daryti, kad vaizdas pasikeistų į tokį, kuris patiktų. Tad einame persirengti, keisti šukuosenos ir pasidažyti, bet to gali būti per maža – tada pradedame sportuoti ar skambiname plastikos chirurgui.</p>
<p>Tačiau yra ir vidiniai atspindžiai, su jais viskas kitaip. Kiekvienas iš mūsų turime daugybę vidinį pasaulį atspindinčių veidrodžių, tačiau sunkiai save juose atpažįstame ir priimame. Tie veidrodžiai – tai mūsų vaikai, sutuoktiniai, santykiai su tėvais, draugais, veikla, laisvalaikis ir kiti dalykai, kurie vyksta mūsų gyvenime.</p>
<h3>Vidinis ir išorinis veidrodis</h3>
<p>Tarp išorę ir vidų atspindinčio veidrodžio yra šioks toks skirtumas – pirmojo mes nekaltiname dėl to, kaip atrodome, nebėgame pirkti kito, tikėdamiesi, kad naujasis veidrodis parodys gražesnę mūsų išorę.</p>
<p>Vis dėlto jeigu nepatinka tai, ką atspindi vidinio pasaulio veidrodžiai, mes būtent juos linkę kaltint. Bandome pakeisti, reikalaujame, kad atspindėtų tai, ką norime matyti. Dažnai pykstame, kartais raudame ar kenčiame. Esant tokiai situacijai, sunku atpažinti save ir priimti, nes tai yra jautru, skaudu ir pažeidžiama. Gyvenimas ir žmonės, esantys jame, atspindi mūsų jausmus ir emocijas.</p>
<p>Jeigu į tuos veidrodžius pasižiūrėtume be išankstinių nuostatų, lūkesčių ar baimių, manau, pamatytume, kokie esame iš tikro, kokie norėtume būti ir kodėl tokie nesame.</p>
<p>Tarkime, jeigu labai nervina žmogus, kuris demonstruoja savo turtą, giriasi pasiekimais, yra linksmas ir atrodo laimingas. Visai tikėtina, kad jis atspindi Jūsų pavydą, giliai tūnantį nusivylimą savimi ir slaptą norą gyventi taip pat kaip tas pasipūtėlis. Kitu atveju toks demonstratyvus žmogus nenervintų. Jeigu supa vien „neįdomūs“ žmonės (tokių dažnai pasitaiko tarp giminaičių, kolegų, draugų), su kuriais nėra apie ką kalbėti, jų kalbos tuščios, trūksta sąmoningumo arba dvasingumo, tačiau bendrauti su jais verčia aplinkybės. Tokiu atveju gal geriau įsižiūrėkime į tuos atspindžius veidrodyje ir tikriausiai išvysime, kaip bujoja mūsų puikybė ir įsitikinimas, jog esu geresnis (-ė) už kitus. O jeigu dažnai sutinkame konfliktiškų žmonių ir patenkame į įvairius skandalus? Gal tai tėra atspindys nenoro girdėti kitą ir parodo nesirūpinimą kito jausmais bei poreikiais? Vis dėlto kaip būna gera, kai gyvenimo kelyje susieiname su žmonėmis, kurie yra nuoširdūs, padedantys, suprantantys ir mylintys. Iš jų tiesiog sklindantis viduje esantis gerumas, akimis nematomas, bet pajaučiamas – atspindintis jumyse esantį gerumą.</p>
<h3>Ką rodo tavo veidrodis?</h3>
<p>Taigi apsižvalgykite aplinkui. Kokios nuotaikos ir emocijos vyrauja, kokie žmonės egzistuoja Jūsų gyvenime? Visa tai yra vidaus veidrodžio atspindžiai, arba iškeltas vidinio pasaulio vaizdas.</p>
<p>Per laiką susiformavo įsitikinimas, kad viskas, kas vyksta mano gyvenime, kyla iš manęs. Kad galėčiau pamatyti ir atpažinti, kas gi manyje yra, reikia veidrodžių, kurie visa tai atspindėtų. Todėl tik būdama kartu su kitais jaučiu jausmus, kuriuos man perduoda patiriami kūno pojūčiai. Tik būnant su kitais atsiranda minčių, kurias stengiuosi realizuoti, ar noras imtis veiksmų, kurie duoda vienokius ar kitokius rezultatus. Taigi įvairios gyvenimo patirtys suteikia daugiau galimybių geriau pažinti save.</p>
<p>Nekaltinkime ir neverskime visos atsakomybės veidrodžiams už tai, kaip gyvename, atrodome ir jaučiamės. Čia nėra jų kaltės, jie tiktai atspindi realybę ir – įsidėmėtina – niekada nemeluoja. O jeigu nepatinka tai, ką matome, ieškokime savyje noro ir galimybių koreguoti išorinius ar vidinius nustatymus.</p>
<p><a href="https://www.psichologijakitaip.lt/psichologinis-portretas/">PSICHOLOGINIO PORTRETO</a> konsultacijos metu taip pat vyksta atspindėjimas to, ką matome ir jaučiame.</p>
<p>Registracija <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/kontaktai/">info@psichologijakitaip.lt</a></p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/ka-matome-veidrodyje/">Ką matome veidrodyje?</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://www.psichologijakitaip.lt/ka-matome-veidrodyje/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kai komforto zonoje tampa nekomfortiška</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/kai-komforto-zonoje-tampa-nekomfortiska/</link>
					<comments>https://www.psichologijakitaip.lt/kai-komforto-zonoje-tampa-nekomfortiska/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 Jun 2021 18:49:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Uncategorized]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=2026</guid>

					<description><![CDATA[<p>Visi turime komforto zoną. Jos dydį ir ribas nubrėžia mūsų įsitikinimai bei nuostatos, taip atsiranda iliuzinis saugumo jausmas. Dažnai žmogus vengia žengti nors žingsnį už nusistatytų saugumo ribų ir save tarsi įkalina susikurtame pasaulyje. Kuo griežtesni įsitikinimai, tuo griežtesnės kalėjimo sąlygos. Tikriausiai esate girdėję sėkmės ir nesėkmės istorijų, kartais netgi paraginimų kuo greičiau eiti iš [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/kai-komforto-zonoje-tampa-nekomfortiska/">Kai komforto zonoje tampa nekomfortiška</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Visi turime komforto zoną. Jos dydį ir ribas nubrėžia mūsų įsitikinimai bei nuostatos, taip atsiranda iliuzinis saugumo jausmas. Dažnai žmogus vengia žengti nors žingsnį už nusistatytų saugumo ribų ir save tarsi įkalina susikurtame pasaulyje. Kuo griežtesni įsitikinimai, tuo griežtesnės kalėjimo sąlygos.</p>
<p>Tikriausiai esate girdėję sėkmės ir nesėkmės istorijų, kartais netgi paraginimų kuo greičiau eiti iš savo komforto zonos (dažniausiai ji jau būna visai nekomfortiška), viską palikti ir drąsiai žengti į nepažįstamą terpę – atseit tik taip save auginsi ir tobulinsi. Sutinku, sudėtingos situacijos augina, bet kokia kaina? Panašu, kad teks patirti stresą, save laužyti, galbūt netgi pavartoti prieš save prievartą (kai darai tai, ko labai nenori, pavyzdžiui, eini į sporto klubą dėl įvaizdžio, susituoki dėl išskaičiavimo, dirbi nemėgstamą darbą dėl didesnių pinigų). Kur tuomet meilė sau? Ar taip galima rasti komfortą? Ne visuomet drąsus, neapgalvotas komforto ieškojimas baigiasi jo atradimu.</p>
<h3>Pasiruoškite tinkamai</h3>
<p>Tokį požiūrį vertinu labai atsargiai. Pasinaudosiu ta pačia kalėjimo metafora. Drastiškas išėjimas iš komforto zonos man primena bandymą pabėgti iš susikurto kalėjimo. Nubraižyti pabėgimo planą ir jį įvykdyti kartais būna lengviau nei paskui gyventi laisvėje. O ką daryti, jeigu Tavęs laisvėje niekas nelaukia ir ten Tau nebus jokios pagalbos? Ar užteks jėgų, susidūrus su naujais sunkumais, juos įveikti? Kuo ilgiau žmogus gyvena įkalintas savo ribotų įsitikinimų, tuo sunkiau jam bus juos perlipti ir priimti tai, ką ras už jų.</p>
<p>Tikėtina, kad žmogus, atsidūręs už komforto ribų, patirs įvairių sunkumų. Todėl ruošdamasis didžiajam pabėgimo planui turi įsivertinti savo psichologinį atsparumą, susidedantį iš fizinių, emocinių, proto ir dvasinių resursų.</p>
<p>Siūlyčiau padaryti resursų inventorizaciją prieš paliekant komforto zoną:</p>
<h5><em>Fiziniai resursai</em>.</h5>
<p>Negali žinoti, koks laukia gyvenimas už kalėjimo sienų. Gal teks dirbti daug ir sunkiai, gal slapstytis ir laikytis bėgimo režimo, gal liks mažai laiko poilsiui, gal netgi teks pamiršti kuriam laikui pilnavertę mitybą. Tik įsivertinus savo sveikatą, amžių, ištvermę, gebėjimą atpažinti kūno poreikius lengviau bus galima nusistatyti fizinį režimą. Aktyvumas, optimizmas, geras apetitas, fizinis krūvis padės sustiprinti fizinius resursus.</p>
<h5><em>Emociniai resursai</em>.</h5>
<p>Niekas negarantuoja, jog peržengus saugumo ribas nebus atstūmimo, nepriėmimo, kritikos, pažeminimo. Kitų nemalonių reakcijų kaip į pabėgėlį, svetimą ar neatpažįstamą objektą. Todėl tik įvertinus gebėjimą išjausti, įsisąmoninti, suprasti, įsigilinti ir atitinkamai reaguoti atsiskleis emocinis stabilumas. Gebėjimas priimti ir išbūti su neigiamomis emocijomis arba su jomis susitvarkyti.</p>
<h5><em>Proto resursai</em>.</h5>
<p>Išėjimas iš komforto zonos – tai ne poilsis ir sanatorija. Įtemptas protas, mąstymas, analizavimas, naujų dalykų mokymasis, strategijų ir planų kūrimas, minčių suvokimas, greitas reagavimas ir dar daugiau proto savybių gali prireikti veikiant stipriausiu darbiniu režimu. Profesijos keitimas arba esamų profesinių įgūdžių tobulinimas ir kiti uždaviniai, keliami mūsų protui, pareikalaus „pilkųjų ląstelių“ darbo, kaip sakytų Erkiulis Puaro.</p>
<h5><em>Dvasiniai resursai</em>.</h5>
<p>Netgi turėdamas visus anksčiau išvardytus resursus pačios aukščiausios kokybės, visgi be dvasingumo žmogus yra pasmerktas ieškoti savo tikrosios komforto zonos ir nerasti. Tai bene svarbiausia užduotis rengiantis pabėgimui – išsigryninti savo vertybes ir įsitikinimus. Tiktai suvokus savo veiksmų ir tikslų nešamą naudą, kuriant geresnę aplinką gyventi sau, šalia esantiems žmonėms, visuomenei ar netgi pasauliui, galima išlaisvinti iš abejonių, blaškymosi ir atverti širdį ramybei, draugystei bei meilei.</p>
<h4>Sąmoningumas išgelbės</h4>
<p>Sąmoningas žmogus, įvertinęs savo resursus, suvoks, kad jam nereikia niekur bėgti, jis nebesijaučia, tarsi būtų įkalintas savųjų įsitikinimų, o savo komforto zoną gali plėsti saugiai, sąmoningai papildydamas gyvenimą naujomis patirtimis. Jis aiškiai pamato, kad ši, taip visų trokštama, zona yra ne kur kitur, o jo paties viduje ir tiktai nuo jo paties priklauso, kaip joje jaučiasi – tarsi kalinys, griežtas prižiūrėtojas, bėglys ar laisvas žmogus.</p>
<p>Būtent psichologinis atsparumas padeda augti ir susitvarkyti su bet kokia nekomfortiška jausena komforto zonoje. Štai kodėl verta nuolatos ne tik stiprinti esamus resursus, bet ir papildyti naujais, o psichologinis ir fizinis atsparumas gali apsaugoti nuo gilių krizių, sunkių išgyvenimų ir dugno pajautimo. Taigi plėsti savo komforto ribas, augti ir tobulėti galima saugiai bei sąmoningai.</p>
<p>Kviečiu paieškoti savo vidinių resursų ir būdų, kaip juos stiprinti <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/psichologinis-portretas/">PSICHOLOGINIO PORTRETO</a> konsultacijos metu. Jeigu Tau tai svarbu, <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/kontaktai/">parašyk man</a>.</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/kai-komforto-zonoje-tampa-nekomfortiska/">Kai komforto zonoje tampa nekomfortiška</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://www.psichologijakitaip.lt/kai-komforto-zonoje-tampa-nekomfortiska/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ar saugumas pokyčiams draugas?</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/ar-saugumas-pokyciams-draugas/</link>
					<comments>https://www.psichologijakitaip.lt/ar-saugumas-pokyciams-draugas/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 24 May 2021 18:32:08 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Uncategorized]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=2019</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žmogus susikuria gražų gyvenimo burbulą ir įsivaizduoja, jog dabar yra saugus ir laimingas. Jis turi darbą, šeimą, pinigų, yra sveikas, – ko gi daugiau bereikia? Tačiau ateina laikas, kai visiškai netikėtai pradeda kilti nepasitenkinimas gyvenimu tarsi banginis iš gelmių. Žmogus ima skųstis rutina, atšalusiais santykiais, nuolatiniais konfliktais, pašlijusia sveikata, atsibodusiu darbu, mažu atlyginimu, vidiniu nerimu [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/ar-saugumas-pokyciams-draugas/">Ar saugumas pokyčiams draugas?</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Žmogus susikuria gražų gyvenimo burbulą ir įsivaizduoja, jog dabar yra saugus ir laimingas. Jis turi darbą, šeimą, pinigų, yra sveikas, – ko gi daugiau bereikia? Tačiau ateina laikas, kai visiškai netikėtai pradeda kilti nepasitenkinimas gyvenimu tarsi banginis iš gelmių. Žmogus ima skųstis rutina, atšalusiais santykiais, nuolatiniais konfliktais, pašlijusia sveikata, atsibodusiu darbu, mažu atlyginimu, vidiniu nerimu ir slogia nuotaika. Ištikimasis patarėjas, kurį pavadinsiu Saugumo jausmu, reaguodamas į iškilusią grėsmę, skuba slopinti pasipriešinimą ir ima kuždėti: „Dėl ko esi nepatenkintas, juk kiti ir tiek neturi?“, „Kur tu rasi geriau, o jei taip ir toliau, liksi prie suskilusios geldos“, „Žiūrėk, kad nebūtų nuo vilko ant meškos“, „Ar nereikės vėliau lieti gailių ašarų?“.</p>
<h3>Saugumo gudrybės</h3>
<p>Saugumas maištingas mintis, atgijusias svajones, sielos troškimą išsilaisvinti maskuoja kai kada linksmybėmis ir vakarėliais, kai kada atostogomis ir skolintais pinigais, o kai kada bejausme prabanga ir melagingais santykiais. Visaip jis stengiasi sukurti laimingo gyvenimo iliuziją, kad tik būtų saugu, o Pokyčių poreikis nusloptų.</p>
<p>Kad ir kaip Saugumas žmogų apgaudinėtų, Pokyčiai nekantrauja, jie vis sukasi mintyse ir bando įsiveržti į žmogaus sąmonę. Nelengva užduotis – pergudrauti Saugumą, užduodantį daug kompromituojančių klausimų: „Kas bus, jeigu nepasiseks?“, „Ką žmonės pasakys?“, „Kaip jausis artimieji, kokia bus jų reakcija?“, „Ar turi pakankamai įgūdžių?“, „Ką teks paaukoti?“.</p>
<h3>Pokyčių vilionės</h3>
<p>Ką gali atsakyti Pokyčiai? Jie tik trukteli pečiais, nes nežino, kaip bus, ir neduoda jokių sėkmės garantijų. Pokyčiai tėra galimybė pabandyti, tai šansas, galbūt kiek ir rizikingas. Pokyčiai gali išlaisvinti žmogų iš Saugumo gniaužtų ir palydėti link naujų horizontų, svajonių, savirealizacijos, geresnio gyvenimo.</p>
<p>Besikeičiantis gyvenimas turi daug privalumų, jis teikia tai, kas nauja ir dar nepažinta: patirtis, atradimus<span style="text-decoration: line-through;">,</span> uždavinius, įgūdžius, žmones, resursus ir pan. Naujos patirtys pažadins tai, kas yra žmogui labai svarbu: asmenybės augimą, tobulėjimą, išsilaisvinimą, sąmonės plėtimą. Visgi nėra garantijos, jog Pokyčių rezultatas bus toks, kokio žmogus ir tikėjosi, tačiau tai nereiškia, kad blogesnis.</p>
<p>Pokyčiai iš tiesų turi savo gan nemažą kainą, kuri susidaro iš pastangų, įtampos, nerimo, baimės. Todėl svarbiausia žmogui apsispręsti – sutikti su tuo ar ne. Ką gi daryti? Ar leistis su Pokyčiais į nežinomas lankas, ar likti Saugumo globoje? Paskutinį žodį čia tars laisvas Pasirinkimas, nes abu poreikiai yra svarbūs ir turi būti patenkinti. Svarbiausia, kad pasirinkimas būtų įsisąmonintas ir suprastas.</p>
<h3>Nereikia kraštutinumų</h3>
<p>Aš pati rinkdamasi dažniausiai linkstu prie pusiausvyros, nes puikiai suprantu, kokius pavojus kelia kraštutinumai. Todėl jų vengiu, kaip ir radikalių pokyčių. Tikrai galima paieškoti saugių Pokyčių sprendimų. Tarkim, labai blogai klostosi santykiai, sunku išbūti ir nėra jokių galimybių iš jų ištrūkti. Radikalus Pokytis būtų staiga nutraukti ryšius ir išeiti (greičiausiai į niekur), tuomet Saugumas skambina visais pavojaus varpais, atsiranda baimė, įtampa, stresas. Pusiausvyra siūlo keisti įprastą elgesį ir reakcijas bendraujant. Nauju elgesiu bus patenkintas Pokytis, o Saugumas nurims neįžvelgdamas didelės grėsmės. Taip pamažu einama į naują gyvenimo režimą.</p>
<p>Verta paminėti, jog mūsų Saugumo jausmo stiprumas ar griežtumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek saugūs mes jautėmės vaikystėje. Kuo mažiau saugumo buvo vaikystėje, tuo stipriau šis jausmas reiškiasi dabar, kai esame suaugę. Jeigu jautiesi nesaugus dėl savo santykių su kitais žmonėmis, greičiausiai vaikystėje trūko emocinio ryšio su tėvais, todėl gali būti įtarus ir nepasitikintis, nors pagrindo tam ir nėra. Jeigu vaikystėje patyrėme nepriteklių ir materialių dalykų trūkumą, tai nepriklausomai nuo sukurtos materialinės gerovės galime jaustis nesaugūs, nesąmoningai siekti uždirbti vis daugiau ir daugiau, bet vis nepatenkinti Saugumo poreikio.</p>
<p>Žodžiu, nesaugumą mes nešiojamės savo jausmų bagaže nuo vaikystės. Jeigu suaugę vis dar jaučiamės nesaugūs, tai greičiausiai tebesame vaikai ir tikimės, kad už mūsų saugumą yra atsakingi kiti (suaugusieji). Štai kodėl kaltiname kitus, kad mūsų nemyli, netenkina mūsų poreikių, nesupranta ir neužjaučia, kai mes, pavyzdžiui, sergame.</p>
<p><a href="https://www.psichologijakitaip.lt/psichologinis-portretas/"><strong>Psichologinio portreto</strong></a> konsultacijų metu kviečiu moteris ieškoti saugių galimybių mažiems pokyčiams, kurie nedidina streso. Netgi visiškai nedidelės elgesio korekcijos gali sukelti neįprastų aplinkinių reakcijų ar sukurti situacijų, kurias patariu įdėmiai tyrinėti. Tai gali atskleisti daug įdomių dalykų ir tapti visai puikia praktika, kuri ne tik išblaškys nuobodulį, bet ir paįvairins kasdienybę naujais patyrimais. O svarbiausia – augins dėmesingumą ir sąmoningumą.</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/ar-saugumas-pokyciams-draugas/">Ar saugumas pokyčiams draugas?</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://www.psichologijakitaip.lt/ar-saugumas-pokyciams-draugas/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Savosios vertės paieškos</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/savosios-vertes-paieskos/</link>
					<comments>https://www.psichologijakitaip.lt/savosios-vertes-paieskos/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 24 May 2021 18:05:42 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Uncategorized]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=2014</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žmogus tarsi gležnas daigelis gimsta silpnas ir bejėgis, be aplinkinių rūpesčio ir pagalbos neturintis jokių šansų išgyventi. Štai kodėl kiekvienam iš mūsų yra pažįstamas menkavertiškumo jausmas. Juk mus supo stipresni ir pranašesni už mus, kasdien mus mokę įvairiausių dalykų: valgyti, vaikščioti, apsirengti, kalbėti, bendrauti, tiesiog gyventi gyvenimą. Nepaisant to, būdami vaikai savo silpnumą priėmėme lengvai. [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/savosios-vertes-paieskos/">Savosios vertės paieškos</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Žmogus tarsi gležnas daigelis gimsta silpnas ir bejėgis, be aplinkinių rūpesčio ir pagalbos neturintis jokių šansų išgyventi. Štai kodėl kiekvienam iš mūsų yra pažįstamas menkavertiškumo jausmas. Juk mus supo stipresni ir pranašesni už mus, kasdien mus mokę įvairiausių dalykų: valgyti, vaikščioti, apsirengti, kalbėti, bendrauti, tiesiog gyventi gyvenimą. Nepaisant to, būdami vaikai savo silpnumą priėmėme lengvai. Džiaugėmės kitų pagalba, augome ir siekėme būti vis stipresni ir stipresni, nei buvome dieną prieš tai.</p>
<p>Mes gimstame silpni, bet su galinga vidine jėga siekti pranašumo. Ši varomoji jėga skatina tobulėti, siekti geresnės savęs versijos. Pranašumo siekimas, kaip gerasis dėdė, kompensuojantis menkavertiškumą.</p>
<p>Patirtis vaikystėje ir įspūdžiai ją vertinant kuria klaidingus įsitikinimus, tarsi muilo burbulus, apie save ir savo vertę. Noras būti svarbiam, priimtam ar atkreipti aplinkinių dėmesį, nesąmoningai skatina išsikelti gyvenimo tikslus, kurie (dažnai klaidingai) leistų parodyti savąjį pranašumą aplinkiniams. Kartais dėl perdėto savęs menkinimo atsiranda toks pranašumo poreikis, jog tai prasiveržia jėgos rodymu, galios siekimu, nuolatiniu konkuravimu, perdėtu gerumu ar netgi liga.</p>
<h3>Vertės matavimas pasiekimais</h3>
<p>Menkiausia klaida, netyčia parodytas silpnumas ar kažko nežinojimas dažnai tampa svariu nevertumo įrodymu. Tada juo naudodamasis žmogus įvairiais destruktyviais veiksmais bando įtikinti save ir kitus, kad yra nevertas laimingo gyvenimo. Ne kartą teko girdėti, kaip žmogus savo vertingumą ir pranašumą matuoja darnios šeimos, sėkmingų vaikų, pasiektos karjeros, komforto ar išorinio grožio kriterijais. Išsikelia sau tikslus, kad bus geriausias net keliose gyvenimo srityse. Nelengva klausyti, kai žmogus, plakdamas save žemos savivertės rimbu, šuoliais leidžiasi fiktyvių tikslų link, o juos pasiekęs mano, kad tapo vertesnis ir pranašesnis už kitus. Koks nusivylimas laukia, jeigu stulbinantys asmeniniai pasiekimai, turėję pakelti savivertės lygį, niekam be tavęs paties nerūpi. Dar sunkiau, kai pasiekęs ryškų pranašumą, apsižvalgai ir pamatai, kad pakeliui lėkdamas kaip pabaidytas žirgas sutrypei santykius arba netekai sveikatos. Dėl nepasiteisinusios gyvenimo strategijos išsekęs ir nusivylęs žmogus nurašo save kaip nieko vertą ir krinta depresijai ar kitai ligai į glėbį, taip gaudamas legalų leidimą „pailsėti“.</p>
<h3>Vertės matavimas per jėgą ir galią</h3>
<p>Taip atsitinka tuomet, kai pranašumo siekiama naudojantis agresyviu dominavimu, jėga ir galia. Iškyla fiktyvus tikslas būti dominuojančiam, stipresniam, nepalaužiamam. Kaip Jums patiktų žmogus, siekiantis bet kurioje gyvenimo srityje įtvirtinti savo pozicijas paskubomis, nepaisydamas  aplinkinių ir primesdamas savo valią kitiems. Greičiausiai kiltų noras pasipriešinti, gintis, o pagarba tokiam žmogui virstų baime. Tokiomis aplinkybėmis būtų sunku tikėtis abipusiškai naudingo bendradarbiavimo. Nuoširdžios bendrystės su aplinkiniais,  o tai tikriausiai mažintų vertingumo jausmą ir skatintų dar didesnį galios naudojimą.</p>
<h3>Vertės matavimas per santykį su savimi</h3>
<p>Pranašumo žmogus siekia išsikeldamas gyvenimo tikslus, kurie būtų nukreipti kurti gerus santykius su kitais ir, svarbiausia, su savimi, taip pat rasti mėgstamą veiklą ir meilę. Savo vertę žmogus išsigrynina per  darnius santykius – būdamas patikimas ir atviras, kurdamas vertę ir naudą visuomenei, bendruomenei, šeimai, saugodamas ir puoselėdamas aplinką, kurioje gyvena. Savo vertės jausmą žmogus augina lygindamas save ne su kitais, o su pačiu savimi, t. y. koks buvau prieš keletą metų ar netgi koks buvau vakar. Toks savęs paties palyginimas, kitaip sakant, įsisąmoninimas ir suvokimas, skatina veikti kūrybiškai bei naudingai ir būti geresne savęs versija.</p>
<p>Kiekvienas žmogus yra vertingas, tačiau siekdamas pranašumo jis gali suklysti ir išsikelti fiktyvius tikslus, kurie išvargina ne tik jį patį, bet ir aplinkinius. Todėl verta pamąstyti kiekvienam, kokiais būdais bus siekiama pranašumo ir kokią vertę ar naudą visuomenei kurs išsikelti tikslai.</p>
<p>Noriu pakviesti susigrąžinti vaikystės lengvumą – priimkite save klystančius, nežinančius, nemokančius, o kartais ir silpnus. Mokykitės ir auginkite save priimdami kitų pagalbą. Geranoriškai žiūrėkite į visokias savo patirtis ir visokias savo emocines būsenas, būkite geri sau. Niekas Jūsų vertės nepadėjo nei į banko sąskaitą, nei į prezidento postą, nei ant aukščiausio karjeros laiptelio, nepaslėpė dėl kitų paaukotuose poreikiuose. Jūsų vertė yra Jumyse, jei jos nerandate, vadinasi, reikia geriau paieškoti.</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/savosios-vertes-paieskos/">Savosios vertės paieškos</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://www.psichologijakitaip.lt/savosios-vertes-paieskos/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kalbėti ar tylėti</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/kalbeti-ar-tyleti/</link>
					<comments>https://www.psichologijakitaip.lt/kalbeti-ar-tyleti/#comments</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 12 Apr 2021 19:05:30 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Uncategorized]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=2005</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šia tema noriu papasakoti vienos moters istoriją. Ji visuomet jautė pavydą žmonėms, kurie galėjo laisvai ir daug kalbėti, kurie gebėjo emocingai diskutuoti bet kokia tema, kurie nedvejodami akimirksniu rasdavo žodžius, demonstruojančius jų iškalbą. Šie žodžio virtuozai niekada nepritrūkdavo sparnuotų frazių, jiems nekėlė baimės net keisčiausios idėjos, kurias reikia pasakyti garsiai. Tačiau moteriai buvo kitaip – [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/kalbeti-ar-tyleti/">Kalbėti ar tylėti</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<h2>Šia tema noriu papasakoti vienos moters istoriją.</h2>
<p>Ji visuomet jautė pavydą žmonėms, kurie galėjo laisvai ir daug kalbėti, kurie gebėjo emocingai diskutuoti bet kokia tema, kurie nedvejodami akimirksniu rasdavo žodžius, demonstruojančius jų iškalbą. Šie žodžio virtuozai niekada nepritrūkdavo sparnuotų frazių, jiems nekėlė baimės net keisčiausios idėjos, kurias reikia pasakyti garsiai. Tačiau moteriai buvo kitaip – ji daugiau klausė nei kalbėjo. Kai jai tekdavo kalbėti su nepažįstamais žmonėmis, savo širdies dūžius jausdavo net kulnyse, mintys imdavo šokinėti nuo vienos per kitos, o jaudulys išdavikiškai trukdydavo laisvai papasakoti kokią nors įdomią istoriją arba tiesiog pasakyti protingą komentarą. Todėl žmonės, nesivaržantys viešai kalbėti, jos nuomone, buvo gavę pačią didžiausią dovaną gyvenime.</p>
<h2>Nuvertinimas</h2>
<p>Mažakalbystė buvo ta savybė, kuri jai labai nepatiko. Dėl to dažnai save kritikavo, laikė tai didžiuliu trūkumu, kitaip sakant, jautėsi tarsi nevisavertė, brokuota. Ši savybė daug kur kišo jai koją: trukdė tinkamai prisistatyti, aiškiai reikšti mintis, apsiginti žodžiais, nejausti streso kalbant su nepažįstamais žmonėmis.</p>
<h2>Niekada nežinai kaip bus</h2>
<p>Tačiau žinome, kad gyvenimas yra nenuspėjamas. Per vieną konsultaciją ji išgirdo, jog turi ne tik kaupti žinias, bet ir jomis dalytis, ypač patartina kitus mokyti. Tuo metu ji pajautė atmetimą, neigimą, nusivylimą konsultacija ir gailestį dėl išleistų pinigų. Galvoje tvinkčiojo mintis – „<em>ką ta boba skiedžia“</em>. Juk norint kitus mokyti reikia, pirmiausia, turėti nepriekaištingą iškalbą. Kaipgi ji gali mokyti, kai jos žodynas toks skurdus, o mintys dėstomos visai paprastučiais sakiniais. Tad viskas, ką išgirdo per tą konsultaciją, atrodė kaip iš fantastinio pasaulio.</p>
<p>Tačiau praėjus keleriems metams anuomet išgirstos fantazijos pradėjo pildytis.</p>
<h2>Klausymo nauda</h2>
<p>Dabar ji dirba darbą, kur reikia ne tik daug kalbėti, bet ir reikšti mintis įtikinamai, įdomiai ir atsakingai. Šiandien dalijasi žiniomis ir moko kitus. Dar šiame darbe labai svarbu atidžiai klausyti ir išgirsti paslėptus niuansus, surinkti pabiras klientų mintis. O to jai tikrai netrūksta – ji turi didelę klausymo praktiką.</p>
<h2>Požiūrio pokytis</h2>
<p>Ar pasikeitė jos kalbėjimas? Beveik nepasikeitė, tik jos požiūris į kalbėjimą yra kitoks. Kaip buvo linkusi daugiau klausyti, taip ir liko, tačiau dabar ji kalba daugiau ir drąsiau. Nebelaiko savęs nuskriausta, kad negavo iškalbos dovanos, priėmė save tokią, neapdovanotą.</p>
<p>Suprato itin svarbų dalyką, kad atidus klausymas yra labai vertinga savybė. Kalbėjimas ir klausymas – verti vienas kito.</p>
<p>Labiausiai netikėta buvo, kad kalbėdama apie jai įdomius dalykus, ji išsilaisvina ir nejaučia jokio suvaržymo, o temomis, kurios jai rūpi, gali kalbėti ištisas valandas nesustodama. Bingo! Klientai sako, kad ji kalba įdomiai, įtikinamai, įkvepiančiai. Ar tai nėra svajonės išsipildymas?</p>
<h2>Nauji atradimai</h2>
<p>Keičiantis požiūriui vyksta neįtikėtinų dalykų, tarp jų ir vertingų atradimų. Žmogus, kuris daugiau klauso, gali išgirsti naudingų dalykų, geriau suprasti pašnekovą, bet savo kalba, suprantama, jis nepadarys įspūdžio. Visai kitaip bus žmogui, kuris daug kalbėdamas gali žavėti klausytojus, mėgautis jų dėmesiu ir būti populiarus, bet jam išgirsti pašnekovą daug sunkiau, nes jis nemoka nei atidžiai klausytis, nei suteikti kitam progą kalbėti.</p>
<h2>Iš trūkumų į privalumus</h2>
<p>Prieš negailestingai kritikuodami ir teisdami save, paieškokite alternatyvų savajam požiūriui. Dar geriau, jei savo įsivaizduojamuose trūkumuose atrastumėte privalumus.</p>
<p>Kam smalsu, kas gi ta moteris, galiu atskleisti, – tai aš, o nuvylusi mane konsultacija tuomet buvo <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/psichologinis-portretas/">„Psichologinis portretas“.</a></p>
<p>Mintis papasakoti šią istoriją kilo tada, kai konsultavau vieną daug kalbantį klientą. Tuomet dar kartą suvokiau, kiek mažai per konsultaciją kalbėjau ir kiek daug šis vyrukas neišgirdo vertingos informacijos. Pagalvojau, kad galbūt žmonės daug kalba todėl, kad nenori nieko girdėti arba jiems visai neįdomu, jie džiaugiasi radę „laisvas ausis“. Ir viskas su tuo yra gerai.</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/kalbeti-ar-tyleti/">Kalbėti ar tylėti</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://www.psichologijakitaip.lt/kalbeti-ar-tyleti/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>1</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Tėvų galia ir ribos</title>
		<link>https://www.psichologijakitaip.lt/tevu-galia-ir-ribos/</link>
					<comments>https://www.psichologijakitaip.lt/tevu-galia-ir-ribos/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 30 Mar 2021 18:33:52 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Uncategorized]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.psichologijakitaip.lt/?p=1992</guid>

					<description><![CDATA[<p>Yra žmonių, kurie netgi nugyvenę pusę gyvenimo tebejaučia nuoskaudas tėvams, jie pyksta, kaltina ir vis nori keisti jų elgesį. Mes, lyg sportininkai, savo asmeninę trasą gauname su pirmu įkvėpimu – tai mūsų gyvenimo starto pradžia, o finišą pasiekiame, kai išleidžiame paskutinį  atodūsį. Gyvenimo trasa Dažnai susimąstau, jog ši trasa, kad ir kokia būtų ilga, visgi [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/tevu-galia-ir-ribos/">Tėvų galia ir ribos</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Yra žmonių, kurie netgi nugyvenę pusę gyvenimo tebejaučia nuoskaudas tėvams, jie pyksta, kaltina ir vis nori keisti jų elgesį.</p>
<p>Mes, lyg sportininkai, savo asmeninę trasą gauname su pirmu įkvėpimu – tai mūsų gyvenimo starto pradžia, o finišą pasiekiame, kai išleidžiame paskutinį  atodūsį.</p>
<h2>Gyvenimo trasa</h2>
<p>Dažnai susimąstau, jog ši trasa, kad ir kokia būtų ilga, visgi yra itin trumpa palyginti su mūsų visų tėvu Laiku. Juk ir pats didžiausias žmogaus susireikšminimas, netgi galingiausiojo pasaulyje titulas, visiškai sumenksta palyginti su mūsų visagale motina Gamta. Kad ir koks pasipūtęs ir galingas būtų žmogus, vos pajutęs Laiko ir Gamtos rūstį, jis tampa bejėgis. Kad ir kiek žmogus stengtųsi, visgi negali atsukti Laiko atgal ar pasipriešinti Gamtos stichijoms. Tik pagarba ir jų galių pripažinimas padės sukurti darnų tarpusavio ryšį.</p>
<h2>Yra iš ko mokytis</h2>
<p>Vis dėlto nesame jau tokie bejėgiai ir menki. Juk kaip brangią dovaną esame gavę ypatingą, tik mums skirtą gyvenimo trasą ir galime rinktis, kuo norime būti: didvyriu ar bailiu, teisuoliu ar melagiu, laimėtoju ar nevykėliu, gelbėtoju ar skriaudiku&#8230; Tėvo Laiko valdyti negalime, bet prasmingai jį išnaudoti – tai tikrai galime. Motinai Gamtai kažin ar galime pasipriešinti, bet iš jos mokytis – tikrai galime.</p>
<p>Gyvenimo kelio žavumas baigiasi tuomet, kai pradedame rodyti kaprizus ir kaltinti savo tėvus dėl ištikusių negandų. Mes, tarsi išlepinti vaikai, pradedame skųstis pasitaikančiomis kliūtimis ir kaltinti, kad neišmokė, kaip jų išvengti ar jas įveikti.</p>
<h2>Kaltų nėra</h2>
<p>Jeigu tėvai mūsų kažko neišmokė, greičiausiai ir patys to nemokėjo. Jeigu kažko jie mums nedavė, greičiausiai patys to neturėjo. Jeigu nepalengvino gyvenimo trasos, tikėtina, kad jų trasa buvo dar sunkesnė.</p>
<h2>Laiko esmė</h2>
<p>Tėvas tarsi Laikas – vertingiausios jo pamokos yra šios akimirkos suvokimas <em>čia</em> ir <em>dabar</em>, nesiblaškymas, stabilumas, įsisąmoninimas. Tačiau tėvai būna skirtingi: vienas – amžinai skubantis, kitas – nuolat vėluojantis, dar kitas nieko nespėjantis arba tarsi stovintis vietoje. Sunku tikėtis, kad tokie tėvai gali perduoti vertingą šios akimirkos patyrimą, – jie patys to nėra patyrę. Tačiau tai nereiškia, kad jie yra blogi ar nemylintys.</p>
<h2>Gamtos suvokimas</h2>
<p>Motina tarsi Gamta – ji gali būti visokia, o vertingiausios jos pamokos yra išmokyti prisitaikyti. Viena gali būti laisva ir laukinė tarsi sunkiai įžengiamų džiunglių dvasia, tad ji neišmokys, kaip gyventi civilizuotame pasaulyje, kitos siela dvelkia šalčiu ir skausmingu susikaustymu tarsi Šiaurės ašigalis, dėl to ji neišmokys atsipalaiduoti ar kurti šiltus santykius. Tačiau jeigu motinos emocinė pusiausvyra nepastovi ir besikeičianti lyg temperatūra Sacharos dykumoje, kur saulei pakilus oras įkaista iki nepakeliamo karščio, o nusileidus staigiai atvėsta, jai bus sunku namuose kurti emocinį balansą ir stabilumą. Dar gali būti, kad motina yra uždara, gili ir rami kaip vandenynas, kurios visą turtą bei vertybes sudaro vidinis pasaulis, jai bus nesuprantamas poreikis įsilieti į visuomenę, suvaržytą socialinių ribojimų ir taisyklių.</p>
<p>Taigi, jei Mama ar Tėvas nedavė to, ko Jums reikėjo, ar neišmokė to, ko Jūs troškote, nereiškia, kad jie Jūsų nemylėjo. Jie tiesiog to nemokėjo arba neturėjo.</p>
<p>Mums, jau užaugusiems vaikams, telieka suaugti, nustoti skųstis ir pradėti mokytis to, ko tėvai neišmokė. Tik taip mes galime palengvinti savo gyvenimo trasą ir garbingai pasiekę finišą padėkoti mus palaikiusiai komandai.</p>
<p>The post <a href="https://www.psichologijakitaip.lt/tevu-galia-ir-ribos/">Tėvų galia ir ribos</a> appeared first on <a href="https://www.psichologijakitaip.lt">Psichologija kitaip</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://www.psichologijakitaip.lt/tevu-galia-ir-ribos/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
