Tėvų galia ir ribos

Yra žmonių, kurie netgi nugyvenę pusę gyvenimo tebejaučia nuoskaudas tėvams, jie pyksta, kaltina ir vis nori keisti jų elgesį.

Mes, lyg sportininkai, savo asmeninę trasą gauname su pirmu įkvėpimu – tai mūsų gyvenimo starto pradžia, o finišą pasiekiame, kai išleidžiame paskutinį  atodūsį.

Gyvenimo trasa

Dažnai susimąstau, jog ši trasa, kad ir kokia būtų ilga, visgi yra itin trumpa palyginti su mūsų visų tėvu Laiku. Juk ir pats didžiausias žmogaus susireikšminimas, netgi galingiausiojo pasaulyje titulas, visiškai sumenksta palyginti su mūsų visagale motina Gamta. Kad ir koks pasipūtęs ir galingas būtų žmogus, vos pajutęs Laiko ir Gamtos rūstį, jis tampa bejėgis. Kad ir kiek žmogus stengtųsi, visgi negali atsukti Laiko atgal ar pasipriešinti Gamtos stichijoms. Tik pagarba ir jų galių pripažinimas padės sukurti darnų tarpusavio ryšį.

Yra iš ko mokytis

Vis dėlto nesame jau tokie bejėgiai ir menki. Juk kaip brangią dovaną esame gavę ypatingą, tik mums skirtą gyvenimo trasą ir galime rinktis, kuo norime būti: didvyriu ar bailiu, teisuoliu ar melagiu, laimėtoju ar nevykėliu, gelbėtoju ar skriaudiku… Tėvo Laiko valdyti negalime, bet prasmingai jį išnaudoti – tai tikrai galime. Motinai Gamtai kažin ar galime pasipriešinti, bet iš jos mokytis – tikrai galime.

Gyvenimo kelio žavumas baigiasi tuomet, kai pradedame rodyti kaprizus ir kaltinti savo tėvus dėl ištikusių negandų. Mes, tarsi išlepinti vaikai, pradedame skųstis pasitaikančiomis kliūtimis ir kaltinti, kad neišmokė, kaip jų išvengti ar jas įveikti.

Kaltų nėra

Jeigu tėvai mūsų kažko neišmokė, greičiausiai ir patys to nemokėjo. Jeigu kažko jie mums nedavė, greičiausiai patys to neturėjo. Jeigu nepalengvino gyvenimo trasos, tikėtina, kad jų trasa buvo dar sunkesnė.

Laiko esmė

Tėvas tarsi Laikas – vertingiausios jo pamokos yra šios akimirkos suvokimas čia ir dabar, nesiblaškymas, stabilumas, įsisąmoninimas. Tačiau tėvai būna skirtingi: vienas – amžinai skubantis, kitas – nuolat vėluojantis, dar kitas nieko nespėjantis arba tarsi stovintis vietoje. Sunku tikėtis, kad tokie tėvai gali perduoti vertingą šios akimirkos patyrimą, – jie patys to nėra patyrę. Tačiau tai nereiškia, kad jie yra blogi ar nemylintys.

Gamtos suvokimas

Motina tarsi Gamta – ji gali būti visokia, o vertingiausios jos pamokos yra išmokyti prisitaikyti. Viena gali būti laisva ir laukinė tarsi sunkiai įžengiamų džiunglių dvasia, tad ji neišmokys, kaip gyventi civilizuotame pasaulyje, kitos siela dvelkia šalčiu ir skausmingu susikaustymu tarsi Šiaurės ašigalis, dėl to ji neišmokys atsipalaiduoti ar kurti šiltus santykius. Tačiau jeigu motinos emocinė pusiausvyra nepastovi ir besikeičianti lyg temperatūra Sacharos dykumoje, kur saulei pakilus oras įkaista iki nepakeliamo karščio, o nusileidus staigiai atvėsta, jai bus sunku namuose kurti emocinį balansą ir stabilumą. Dar gali būti, kad motina yra uždara, gili ir rami kaip vandenynas, kurios visą turtą bei vertybes sudaro vidinis pasaulis, jai bus nesuprantamas poreikis įsilieti į visuomenę, suvaržytą socialinių ribojimų ir taisyklių.

Taigi, jei Mama ar Tėvas nedavė to, ko Jums reikėjo, ar neišmokė to, ko Jūs troškote, nereiškia, kad jie Jūsų nemylėjo. Jie tiesiog to nemokėjo arba neturėjo.

Mums, jau užaugusiems vaikams, telieka suaugti, nustoti skųstis ir pradėti mokytis to, ko tėvai neišmokė. Tik taip mes galime palengvinti savo gyvenimo trasą ir garbingai pasiekę finišą padėkoti mus palaikiusiai komandai.