Savosios vertės paieškos

Žmogus tarsi gležnas daigelis gimsta silpnas ir bejėgis, be aplinkinių rūpesčio ir pagalbos neturintis jokių šansų išgyventi. Štai kodėl kiekvienam iš mūsų yra pažįstamas menkavertiškumo jausmas. Juk mus supo stipresni ir pranašesni už mus, kasdien mus mokę įvairiausių dalykų: valgyti, vaikščioti, apsirengti, kalbėti, bendrauti, tiesiog gyventi gyvenimą. Nepaisant to, būdami vaikai savo silpnumą priėmėme lengvai. Džiaugėmės kitų pagalba, augome ir siekėme būti vis stipresni ir stipresni, nei buvome dieną prieš tai.

Mes gimstame silpni, bet su galinga vidine jėga siekti pranašumo. Ši varomoji jėga skatina tobulėti, siekti geresnės savęs versijos. Pranašumo siekimas, kaip gerasis dėdė, kompensuojantis menkavertiškumą.

Patirtis vaikystėje ir įspūdžiai ją vertinant kuria klaidingus įsitikinimus, tarsi muilo burbulus, apie save ir savo vertę. Noras būti svarbiam, priimtam ar atkreipti aplinkinių dėmesį, nesąmoningai skatina išsikelti gyvenimo tikslus, kurie (dažnai klaidingai) leistų parodyti savąjį pranašumą aplinkiniams. Kartais dėl perdėto savęs menkinimo atsiranda toks pranašumo poreikis, jog tai prasiveržia jėgos rodymu, galios siekimu, nuolatiniu konkuravimu, perdėtu gerumu ar netgi liga.

Vertės matavimas pasiekimais

Menkiausia klaida, netyčia parodytas silpnumas ar kažko nežinojimas dažnai tampa svariu nevertumo įrodymu. Tada juo naudodamasis žmogus įvairiais destruktyviais veiksmais bando įtikinti save ir kitus, kad yra nevertas laimingo gyvenimo. Ne kartą teko girdėti, kaip žmogus savo vertingumą ir pranašumą matuoja darnios šeimos, sėkmingų vaikų, pasiektos karjeros, komforto ar išorinio grožio kriterijais. Išsikelia sau tikslus, kad bus geriausias net keliose gyvenimo srityse. Nelengva klausyti, kai žmogus, plakdamas save žemos savivertės rimbu, šuoliais leidžiasi fiktyvių tikslų link, o juos pasiekęs mano, kad tapo vertesnis ir pranašesnis už kitus. Koks nusivylimas laukia, jeigu stulbinantys asmeniniai pasiekimai, turėję pakelti savivertės lygį, niekam be tavęs paties nerūpi. Dar sunkiau, kai pasiekęs ryškų pranašumą, apsižvalgai ir pamatai, kad pakeliui lėkdamas kaip pabaidytas žirgas sutrypei santykius arba netekai sveikatos. Dėl nepasiteisinusios gyvenimo strategijos išsekęs ir nusivylęs žmogus nurašo save kaip nieko vertą ir krinta depresijai ar kitai ligai į glėbį, taip gaudamas legalų leidimą „pailsėti“.

Vertės matavimas per jėgą ir galią

Taip atsitinka tuomet, kai pranašumo siekiama naudojantis agresyviu dominavimu, jėga ir galia. Iškyla fiktyvus tikslas būti dominuojančiam, stipresniam, nepalaužiamam. Kaip Jums patiktų žmogus, siekiantis bet kurioje gyvenimo srityje įtvirtinti savo pozicijas paskubomis, nepaisydamas  aplinkinių ir primesdamas savo valią kitiems. Greičiausiai kiltų noras pasipriešinti, gintis, o pagarba tokiam žmogui virstų baime. Tokiomis aplinkybėmis būtų sunku tikėtis abipusiškai naudingo bendradarbiavimo. Nuoširdžios bendrystės su aplinkiniais,  o tai tikriausiai mažintų vertingumo jausmą ir skatintų dar didesnį galios naudojimą.

Vertės matavimas per santykį su savimi

Pranašumo žmogus siekia išsikeldamas gyvenimo tikslus, kurie būtų nukreipti kurti gerus santykius su kitais ir, svarbiausia, su savimi, taip pat rasti mėgstamą veiklą ir meilę. Savo vertę žmogus išsigrynina per  darnius santykius – būdamas patikimas ir atviras, kurdamas vertę ir naudą visuomenei, bendruomenei, šeimai, saugodamas ir puoselėdamas aplinką, kurioje gyvena. Savo vertės jausmą žmogus augina lygindamas save ne su kitais, o su pačiu savimi, t. y. koks buvau prieš keletą metų ar netgi koks buvau vakar. Toks savęs paties palyginimas, kitaip sakant, įsisąmoninimas ir suvokimas, skatina veikti kūrybiškai bei naudingai ir būti geresne savęs versija.

Kiekvienas žmogus yra vertingas, tačiau siekdamas pranašumo jis gali suklysti ir išsikelti fiktyvius tikslus, kurie išvargina ne tik jį patį, bet ir aplinkinius. Todėl verta pamąstyti kiekvienam, kokiais būdais bus siekiama pranašumo ir kokią vertę ar naudą visuomenei kurs išsikelti tikslai.

Noriu pakviesti susigrąžinti vaikystės lengvumą – priimkite save klystančius, nežinančius, nemokančius, o kartais ir silpnus. Mokykitės ir auginkite save priimdami kitų pagalbą. Geranoriškai žiūrėkite į visokias savo patirtis ir visokias savo emocines būsenas, būkite geri sau. Niekas Jūsų vertės nepadėjo nei į banko sąskaitą, nei į prezidento postą, nei ant aukščiausio karjeros laiptelio, nepaslėpė dėl kitų paaukotuose poreikiuose. Jūsų vertė yra Jumyse, jei jos nerandate, vadinasi, reikia geriau paieškoti.