Geros mamos iliuzija

„Šiuo metus aš šimtu procentų atsidavusi vaikui, neturiu laiko savo poreikiams“, – girdžiu pavargusios jaunos mamos pasakojimą. „Aš bandau skirti laiko sau, bet vėliau jaučiu didelį kaltės jausmą, kad nebuvau su vaiku“, – pasidalina savo patirtimi kita mama. „Mano dukrai depresija, vaikšto pas psichologą, geria vaistus, o aš su ja nerandu bendros kalbos ir mes pastoviai konfliktuojame“, – atvirauja jau pilnametės jaunos merginos mama.

“Geros mamos” standartai

Tokias ir panašias istorijas dažnai tenka išgirsti iš klienčių konsultacijų metu. Tarsi lenktyniaudamos mamos siekia būti „geros ir geresnės“. Ir viskas čia būtų suprantama, jeigu būtų vienas „geros mamos“ standartas ir aiški instrukcija kaip jo siekti. Dabar gi kiekviena mama siekia šio mistinio titulo savaip, nes kiek žmonių, tiek skirtingų suvokimų apie „geros mamos“ standartus. Dėl įtampos, kad būtų dar painiau ir visiškai paklaidintų žmones santykių labirintuose, Dievas sugalvojo, kad ir kiekvienas vaikas turi būti skirtingas. Todėl vienam vaikui tinkantis „geros mamos“ standartas yra visiškai netinkamas kitam.

Nėra vieno šablono

Tarkime, iš prigimties aktyviam, sportiškam ir spontaniškam vaikui labai tinka aktyvus tėvų gyvenimo būdas, aktyvūs užsiėmimai, o kaip toks aktyvus gyvenimas gali tikti lėtesniam vaikui, kuris labiau linkęs į ramų, susikaupimo, taisyklių ir planų reikalaujantį gyvenimo būdą. Arba mamai, natūralaus gyvenimo būdo šalininkei, vertinančiai dvasingumą ir neigiančiai materialių vertybių svarbą, sunku suvokti ir priimti prigimtinį dukros poreikį rūpintis išoriniu grožiu, kosmetika, gražiais ir brangias kokybiškais daiktais, norą demonstruoti materialius dalykus. Tokiu atveju kyla konfliktai, kurie niekaip negali būti išsprendžiami, nebent kažkuri pusė atsisakytų savo prigimtinių savybių. Pirmiausia reikalingas susiderinimas, vienas kito pažinimas ir priėmimas.

Vaiko gynyba

Svarbu suvokti, kad vaikai isterikuoja, neklauso, priešinasi, maištauja ne todėl, kad jiems taip norisi, o todėl, kad taip jie bando apsiginti nuo primetamų vertybių ir įsitikinimų vieninteliu jiems galimu būdu. Taip jie bando daužyti rėmus, į kuriuos juos spraudžia tėvai, mokytojai. Kuomet vaikų elgesys darosi sudėtingas, mamos labai greitai randa to priežastis: „aš esu bloga mama“, „aš neturėjau geros mamos pavyzdžio“, „sudėtingas vaikas“, „kaltas vyras“ ir daugybė panašių pasiteisinimų. Pasitaiko, kad mama geriau suras vaikui psichologą, negu pati keis problemų priežastis, nors ir puikiai žinodama, ką reikia keisti. Kita vertus, džiugu, kad tikrai yra mamų, suprantančių ir gebančių gražiai auginti savo atžalas, puikiai jaučiančių ir intuityviai žinančių, kaip elgtis su kiekvienu vaiku. Džiaugiuosi kiekviena, kuri ieško pagalbos.

Praktikų pagalba

Bet kurioje gyvenimo situacijoje turėdami žinių, jaučiamės daug saugiau, tvirčiau, laisviau ir ramiau. Su vaikų auklėjimu lygiai tas pats – kai turi informacijos apie vaiko prigimtines savybes, jį pažinodamas ir suprasdamas gali jaustis ramiau ir tvirčiau. Nemažai yra vaiko pažinimo praktikų, tačiau šiandiena pasiūlysiu vieną iš jų – stebėjimo praktiką.

Būk stebėtojas

Patartina skirti bent 10-20 minučių per dieną vaiko stebėjimui. Tuo laiku būtina atsisakyti bet kokių trukdžių – telefono, televizoriaus, bendravimo. Visą savo dėmesį reikia nukreipti į vaiko stebėjimą, įsisąmoninti šios akimirkos momentą ir neužsikabinti už jokios minties. Taip pat reikėtų atsisakyti bet kokio vertinimo, noro kažką pakeisti. Pradėti stebėti galima kiekvieną vaiko kūno dalį, judesius, emocijas, mimikas, kalbą. Naudinga įsisąmoninti tai, kad šis mažas žmogus, atėjo į tavo gyvenimą, kad tu jam padėtum augti, išmokytum prisitaikyti ir sėkmingai gyventi šiame pasaulyje, kuris jam visiškai nežinomas ir svetimas. Norint jam padėti, reikia jį pažinti ir mokyti tai, kas jam reikalinga. Atidus stebėjimas ir empatija leidžia pajausti vaiko poreikius bei tinkamai reflektuoti. Tyrinėjant vaiką, tarsi matytum jį pirmą kartą, tuo pačiu reikia stebėti, kokie jausmai ir emocijos kyla pačiam stebėtojui. Dažniausiai sukyla Meilės jausmas. Ši praktika labai naudinga ir informatyvi, o svarbiausias momentas čia yra – įsisąmoninimas.

Dar vienas taiklus ir patikimas vaiko pažinimo būdas – VAIKO PSICHOLOGINIS PORTRETAS. Žinant vaiko prigimtines savybes, stebėjimas bus kur kas efektyvesnis.

Noriu perduoti žinutę mamoms, kad savęs kaltinimas nėra išeitis ir nedaro jus geresne mama, kuri atgailauja ir save baudžia įvairiais būdais. Patikimiausias būdas – pažinti ir priimti save ir savo vaikus, autentiškumas ir atvirumas, supratimas, paleidimas ir atleidimas.

Kviečiu išbandyti VAIKO PSICHOLOGINIO PORTRETO konsultaciją, kuri, labai tikiu, palengvins auklėjimo iššūkius.